Pabradės poligone įvykusi tragedija atskleidė netikėtą problemą: dėl pelkių pirštais bado vieni į kitus
Pirmadienį, kovo 31 dieną, Pabradėje iš pelkės ištraukus nuskendusį JAV kariuomenės šarvuotį, Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo vadovas Nerijus Zableckis viešai atkreipė dėmesį, kad šis durpynas nepažymėtas Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenų bazėje. Pasidomėjus nuodugniau paaiškėjo, kad šalyje atskiros institucijos vadovaujasi visiškai skirtingais duomenimis aiškindamos, kiek iš tiesų Lietuvoje yra pelkių ir durpynų, o kai kur skaičiai prasilenkia net šimtais tūkstančių hektarų.
Tragiška nelaimė Pabradėje atkreipė dėmesį į įsisenėjusią problemą – dėl skirtingo duomenų interpretavimo, šalyje turime didžiulį duomenų skirtumą apie durpynų plotus.
„LRT forume“ gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis pabrėžė, kad kariai tikrai turėjo žinoti apie Pabradės poligono reljefą.
„Ta teritorija, kurioje gali manevruoti bataliono dydžio vienetas. Būtent ten galbūt buvo nusiųsta evakuacinė mašina atlikti kažkokios užduoties. Bet matome, kad per pastaruosius metus ten įrengti artilerijos šaudymo laukai. Ten nuolat zuja sunki kovinė technika. Iki šiol visi, kas naudojosi ta teritorija, žinojo, turėjo tuos pačius taktinius žemėlapius, labai smulkius, kur pažymėta viskas – ir esančių upelių brastos, tilteliai, kur galima važiuoti, o kur ne, ant kai kurių vieškelių yra ženklai, kur pažymėta, kad draudžiama vikšrinė technika“, – „LRT forume“ kalbėjo A.Matonis.
Tačiau kilusi diskusija suka jau iš Pabradės poligone įvykusios tragedijos į klausimus dėl pelkių ir ofocialių duomenų bazių. Kaip naujienų portalui Lrytas sakė N.Zableckis, ši pelkė matoma tikrinant įvairių aplinkosauginių temų žemėlapius, kurie prieinami „geoportal.lt“.
„Tai ir natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapis, bendrieji topožemėlapiai ir kt., kur galima įžiūrėti šitą pažymėta pelkę. Pelkių apsaugos politikai svarbu yra tai, kokie duomenys išeina už šalies ribų, nes pagal tai apskaičiuojami aplinkosauginiai įsipareigojimai“, – tvirtino jis.