Šią vietą kasmet skuba pamatyti ir užsieniečiai, ir lietuviai: Žemaitijos viduryje stūksto tikras gamtos perlas

Žemaitijos nacionaliniame parke stūksantis Platelių ežeras – didžiausias ir giliausias visoje Žemaitijoje. Išsiskiria jis ne tik ypatinga gamta ir kraštovaizdžiu, bet ir dideliu skaidrumu bei švarumu. Turbūt tai ir pritraukia daugybę lankytojų – jų 4 aplink ežerą esančiuose taškuose 2024 m. užfiksuota virš 115 tūkst., o netrūko ir svečių iš užsienio.

Retas reiškinys visame Baltijos regione

„Platelių ežeras – vienas iš švariausių ir skaidriausių Žemaitijos regiono ežerų. Aplink ežerą yra daug miškų, o žemės ūkio naudmenų įtaka yra tik keliose vietose. Ežero baseine nėra didelių taršos objektų. Be to, ežeras gauna vandenį iš požeminių šaltinių, kurie yra švarūs, skaidrūs ir vėsūs“, – portalui Lrytas sakė Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Lankytojų aptarnavimo skyriaus gidė Aušra Brazdeikytė.

Giliausia ežero vieta siekia net 48,5 m, o ežero ilgis iš šiaurės į pietus – 8,4 km! Ne ką įdomesnis ir jo dugnas, kuriame rastų geologinių darinių amžius siekia 130 tūkst. metų.

„Ežero dubuo sudėtingas, dalis jo yra rininės kilmės, dalis – ledo luistų guoliai. Manoma, kad Platelių ežero duburys susiformavo gerokai anksčiau ir yra seniausias ne tik Lietuvoje, bet ir visoje paskutiniojo apledėjimo srityje: ežero dugne rastų geologinių darinių (gitijų) amžius siekia apie 130 tūkstančių metų ir jos nėra padengtos vėlesnių laikotarpių nuogulomis. Platelių ežere susiformavusių gitijų formos (ekstruzijos) yra labai retas reiškinys Baltijos regione“, – sakė A.Brazdeikytė.

Į Platelių ežerą įteka net 17 upelių, o jame aptikti galima net nuo ledynmečio išlikusių endeminių sykų. Tačiau žuvų šiame didžiuliame ežere yra ir gerokai daugiau: veisiasi seliavos, gyvena lydeka, vėgėlė, kuoja, karšis, lynas, plakis, paprastoji aukšlė, ešerys, raudė, ungurys, paprastasis karosas, pūgžlys, paprastasis kirtiklis ir trispyglė dyglė.