„Apie tai niekas garsiai nešneka“: kaip ministerijos žingsnis iš tiesų palies aukštąsias mokyklas

Neseniai abiturientams įteiktą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) dovaną – 10 taškų prie kiekvieno brandos egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros – viešojoje erdvėje vis dar lydi audringos diskusijos ir kritika.

Tokio sprendimo nepalaikantieji aiškina, kad šitaip egzaminų vertinimai iškraipomi, neatspindi realios situacijos, be to, nuskriaudžia gabius ir mokytis besistengusius jaunuolius, kurie galbūt ir be labai didelės konkurencijos planavo gauti išsvajotų studijų vietas.

Tuo metu ministrė Raminta Popovienė ramino, esą sprendimai dėl gabiausių abiturientų bus dar šią savaitę. Jų kol kas nematyti. Premjeras Gintautas Paluckas už ŠMSM vadovę taip pat stoja mūru, pridurdamas dar ir tai, kad nepridėjus taškų keli tūkstančiai jaunuolių būtų turėję keliauti į profesines mokyklas.

Universiteto ar kolegijos diplomas lietuviams turi ypatingą reikšmę, nors apskritai mūsų aukštojo mokslo sistema yra perteklinė, pastebi Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas.

Visgi, portalo Lrytas kalbintų pašnekovų teigimu, toks ministerijos žingsnis greičiausiai atvers dar daugiau žaizdų ir apnuogins jau ir taip netobulą Lietuvos aukštojo mokslo situaciją.

„Dabar ministrė sako, kad per 4 tūkst. jaunuolių galės studijuoti aukštosiose mokyklose, bet jie tą daryti galės pagal savo konkursinį balą. O klausimas, kaip galės pagal savo gebėjimus?“ – retoriškai teiraujasi Vilniaus universiteto (VU) studijų prorektorius Valdas Jaskūnas.