Rolando kaimynė – angis: ne tik pats sugyvena, bet turi prašymą ir kitiems

Vieni baidosi, kiti – džiaugiasi. Aukštuolės kaime (Vilniaus rajonas) gyvenantis Rolandas Surdokas jau ne pirmą kartą stebi po kiemą šliaužiojančias angis ir ne tik pats su jomis sugyvena, bet ir kaimynų prašo šių roplių neskriausti.

„Pirmą kartą kai pamačiau, pasislėpė. Dabar jau manęs nebijo visiškai, galiu prieiti. Jau kaimynė“, – juokdamasis kalbėjo vyras. O rado angį jis ant malkų, nuklojęs brezentą: „Darbininkui vos neįkando, sušnypštė, bet tik įspėjo. Turbūt, jei bandytum paliesti, ir kąstų.“

Daug metų miškininku dirbęs vyras sako Lietuvoje per 50 gyvenimo metų gyvatę gyvai pamatęs pirmą kartą, nors keliaujant Indijoje su jomis ir tekę susidurti. Jis taip pat prisimena, kad visai šalia gyveno ir didžiulis žaltys, bet pastarąjį suvažinėjo automobilis, o dabar nerimauja vyras ir dėl angies likimo.

„Kaimynas yra, turi tris vaikus. Praėjusiais metais irgi buvo sutikęs gyvatę, mačiau, kad sustojo. Sakau, tik nežudyk jų. Sako, kad vaikams pavojus, bet priminiau, kad nemuštų. Radus visada galima perkelti už kelių šimtų metrų, į saugią vietą“, – sako vyras.

Tačiau neskriausti roplių prašo ne tik Rolandas, bet ir ne kartą lietuvių tą minėję gamtininkai, kurie dar ir pabrėžia – gyvūnai niekada nepuola pirmi, o ir puolimas neretai būna tik gynyba.

Visgi ir į „puolimą“ ropliai gali reaguoti skirtingai. Viena Lietuvoje gyvenanti, nors ir nenuodinga gyvatė, gali kąsti vos paimta į rankas, o kita – mieliau apsimes mirusia, portalui Lrytas yra pasakojęs biologas, herpetologas Gerardas Paškevičius.