Gydytoja: troškulys ir padažnėjęs noras šlapintis – klasikiniai nepagydomos ligos išdavikai

Gera savijauta, regis, savaime suprantama duotybė, kai hormonai palaiko organizmo darną. Tačiau, kai jų balansas sutrinka, organizmas ima siųsti signalus: nuo nuotaikos svyravimų, miego sutrikimų ir nuovargio iki svorio pokyčių, odos problemų, plaukų slinkimo, sutrikusio apetito, menstruacijų ciklo sutrikimų ar net vaisingumo problemų.

„Iš tiesų žmogaus organizmas gamina virš 40 hormonų. Bet surandama ir nustatoma vis daugiau hormonų ir į juos panašių medžiagų“, – pasakoja VUL Santaros klinikų gydytoja endokrinologė dr. Agnė Abraitienė.

Hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, kūno temperatūrą, kraujospūdį ir įvairių elementų – pavyzdžiui, kalio, kalcio, natrio – kiekį organizme. Be to, hormonai svarbūs reprodukcijai, vaisingumui ir nėštumui.

Neapsigaukite, hormonus gamina ne tik skydliaukė, bet ir kitos endokrininės liaukos. Kasa atsakinga už insuliną ir gliukagoną. Antinksčiai geriausiai žinomi dėl kortizolio (streso hormono) gamybos. Tačiau antinksčių šerdyje taip pat gaminasi adrenalinas. Kai į kraują išsiskiria šis hormonas, padažnėja širdies ritmas, pakyla kraujospūdis, pagerėja raumenų aprūpinimas deguonimi, suaktyvėja energijos išteklių (gliukozės, riebalų) panaudojimas.

Būtų galima tęsti ir tęsti be pabaigos.

„Hormonai gaminami ne tik klasikinėse endokrininėse liaukose, bet ir daugelio kitų organų ląstelėse, kurios gamina biologiškai aktyvias. Hormonų esmė – perduoti signalą iš vieno organo į kitą. Todėl tos ląstelės išsidėsčiusios daug kur: pradedant nuo galvos smegenų ir baigiant žarnynu“, – nuotolinės Santaros klinikų konferencijos metu paaiškino A.Abraitienė.