Vandens bokštas, kurio niekam nereikėjo: vilniečio advokato šeima pavertė jį įspūdingais namais
„Čia gi Gedimino pilis,“ – nusijuokė draugas, kai vilnietis advokatas Andrius Norkūnas pirmą kartą parodė jam Pavilnio vandens bokštą.
Pilis be stogo, be langų ir be šildymo, bet su istorija.
Šis bokštas Pavilnyje stovi jau daugiau kaip šimtmetį. Kadaise tiekęs vandenį geležinkeliečių kolonijai, vėliau suluošintas sovietinio antstato, galiausiai jis buvo paliktas visiškai likimo valiai.
2008-aisiais jį atrado Andrius su šeima – ir nuo to laiko prasidėjo nuotykis, senąjį bokštą pavertęs namais.
Tiesa, Norkūnus traukė ne tik pats pastatas, bet ir rajonas. Pavilnys su serpantinu, obelų sodais ir vienintele Vilniaus medine bažnyčia viliojo savo dvasia, artumu miestui ir bendruomeniškumu, kurio didmiestyje vis mažiau.
Tačiau nusipirkti bokštą buvo viena, tačiau paversti jį gyvenamąja erdve – visai kita istorija.