Dovilė Šakalienė atsivėrė apie retai minimą šeimą ir netradicinę pažintį su vyru: „Po 5-erių metų prisipažino“
„Jei priimi sprendimus, kurie yra sunkūs, turi jausmiškai atsiriboti nuo to, kokia jų kaina ir kokios pasekmės“, – sako laikinoji krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė (47 m.), šiuo metu išgyvenanti ir profesinę, ir asmeninę dramą atsidūrus savo sprendimo sukeltame skandalo centre.
Dovilė mato ne tik gražią Lietuvą, kurioje gyvena laimingiausias pasaulyje jaunimas, bet ir egzistencinę grėsmę jai. Ji nėra tyli, gera mergaitė, kiūtanti šokių salės kamputyje ir laukianti, kol princas pakvies ją šokti.
Ji – kovotoja. Labai taktiška, bet dažnai rėžianti tiesą į akis ir dėl to droviai neraustanti. Ji nepataikauja kritikams, kai jaučiasi esanti teisi, ir jai tinka Coco Chanel posakis: „Man nesvarbu, ką jūs galvojate apie mane. Nes aš apie jus išvis negalvoju.“ Ji tiki, kad blogį reikia vadinti blogiu, o ne jį pudruoti.
Filosofinis, psichologės išsilavinimas jai praverčia ir darbe. Juk aplink visada bus asmenų, kurie manipuliuoja, slepia, meluoja. Ji greitai juos perkanda, atskiria pelus nuo grūdų ir nemėgsta tuščių kalbų. Todėl protingi ją vertina, mažiau protingi – apkalba. Bet dirbantys su ja bent jau žino, ko galima tikėtis.
Ne vieną dieną praeityje ji yra buvusi patyčių, smurto, savižudybių prevencijų centre. Tai juk negalėjo nepalikti pėdsakų jos asmenybėje? Bet apie tai ji nenori kalbėti. Tačiau ir dabar ji negali matyti aplinkui tiek negerovių, skaudulių ir likti abejinga.
Gal iš to jos teisingumo siekis. Ne to, kurį garantuoja įstatymai, o to, kuris įvardijamas žmogaus orumu. Ji nesibaimina į ją skriejančių patyčių strėlių, bet gali apsiverkti prisiminusi neseniai nugaišusį jos bekilmį šunį.