Nuo Raganiaus iki vikingų: keturios netikėčiausios kulinarinės knygos
Kulinarinių knygų esama visokių – ir jos leidžiamos pačiais įvairiausiais kulinariniais kampais. Pavyzdžiui, yra tokių, kurias rašo garsūs virėjai. Arba tokių, kurias rašo įžymybės (ar dažniau – vadinamieji „vaiduokliai“ – profesionalūs autoriai, kurie atlieka iš esmės visą darbą, bet galutiniame rezultate pridedamas įžymybės vardas).
Kadaise, kai dar nebuvo nei interneto, nei didžiųjų kalbos modelių, kurie dabar tituluojami dirbtiniu intelektu, buvo toks iš tiesų nuostabus žanras, kaip kulinarinės knygos šeimininkėms. Tai – ir kulinarijos, ir istorijos fragmentai, kurie galbūt nėra itin naudingi šiuolaikinėms šeimininkėms bei šeimininkams, bet turi nemenką istorinę, antropologinę ir rekonstrukcinę vertę.
Taip pat yra rekonstrukcinės kulinarinės knygos – kurių autoriai rimčiau ar, deja, ir gerokai lengvesniu keliu bando atkūrinėti istorinę virtuvę. Su pastarosiomis didžiausia problema ta, kad jos gali atrodyti skambiai bei įtikinamai, bet visą atmestinumą pastebėti gali tik giliau sritimi besidomintys ekspertai. Deja, tokių atvejų turime ir Lietuvoje, kai net mokslo laipsnį turintis asmuo, pasirodo, leidžia kulinarines knygas, paremtas gana paviršutiniu vertimu.
O šiame amžiuje susiformavo dar viena kulinarinių knygų kryptis, kurią galima būtų apibūdinti dviem elementais: populiariąja kultūra ir prekės ženklais. Žinoma, kažkam tokia idėja tikrai nepatiks, bet negi neįdomu pafantazuoti, kokius kokteilius galėjo gurkšnoti filmų trilogijos „Back to the Future“ personažai? Ar kaip teisingiausia būtų atkurti mėlynąjį banthų pieną iš „Star Wars“? Ar kuo skirtųsi rašytojo Andzejaus Sapkowskio sukurto raganiaus Geralto pasaulio sriubos, jei viena būtų patiekta Wizimo, o kita – Novigrado (Naujamiesčio) miestuose? Ar kaip galėtų būti gaminamas garsusis „Elder Scrolls“ pasaulio obuolių ir kopūstų troškinys?
Šiame straipsnyje – apie kelias tikrai neeilines kulinarines knygas, kurios apima tiek istorinę, rekonstrukcinę, tiek populiariąją kultūrą.