Ar jaunimo bruzdėjimas duos vaisių per rinkimus? Panašu, kad atsimušame į pradinę grandį
Panašu, kad Lietuvos jaunimas bruzda – praėjusių metų pabaigoje jis būrėsi į tūkstantinius protestus dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, o pastarosiomis savaitėmis praktiškai visus susitikimus su „Nemuno aušros“ lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu lydėjo ir protestuojančių jaunuolių grupelės.
Kas tai – augančio jaunų žmonių politinio ir pilietinio aktyvumo ženklai, ar tik laikinas nepasitenkinimas dabartine šalies politine situacija?
Ne paslaptis, kad jaunimas per rinkimus prie balsadėžių traukia ne taip entuziastingai, kaip norėtųsi – užpernai vykusiuose Seimo rinkimuose jaunų žmonių iki 29 metų aktyvumas siekė kiek daugiau nei 30 procentų.
Ar artėjantys savivaldos rinkimai gali parodyti pasikeitusią situaciją? Ar ji apskritai kinta?
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas pastebi, kad jaunimas šiandien iš tiesų atrodo suaktyvėjęs, bet į tam tikras akcijas ar bruzdėjimą žiūri rezervuotai – toks įspūdis esą gali būti ir apgaulingas. Tiesa, jis taip pat akcentuoja ir tam tikrus ugdymo sistemos sudėtingumus.
Nešališko politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ koordinatorė Guoda Vaitiekutė svarstė, kad juokinga, apmaudu ir gaila, jog jaunas žmogus dažniausiai prisimenamas tik prieš rinkimus, bet ar politikams reikia jauno žmogaus po rinkimų, ar atliepiamos jam svarbios problemos – labai didelis klausimas.