Septyniolikmetė iš Kupiškio rajono turi itin retą vardą: traukia ir patyčias, ir naujas pažintis
Vardas žmogų lydi visą gyvenimą. Retas vardas dažnai tampa ne tik išskirtinumu, bet ir tam tikru išbandymu. Tad ką iš tiesų reiškia gyventi su vardu, kurio beveik niekas neturi?
Vienuoliktokė Asvėja Šlapelytė (17 m.) iš Kupiškio rajono papasakojo apie šeimos suteikto vardo istoriją, kurioje persipina originalumas, unikalumas ir ryšys su gamta.
Vardą Asvėja sugalvojo merginos mama, remdamasi ežero, esančio Molėtų rajone, pavadinimu Asveja. Pasak pašnekovės, kai mamai kilo idėja duoti tokį vardą, šeimoje daugiau nebuvo keltas klausimas, kaip pavadinti dukrą. „Kitų variantų nesvarstė, norėjo išskirtinio, todėl šį ir išrinko“, – teigė ji. Mergina akcentavo, kad ežero pavadinimas rašosi su raide e, o jos vardas – su ė.
Tiesa, Asvėja pabrėžė, kad sutinkami žmonės nuolat neištaria jos vardo teisingai. Ypač vyresnio amžiaus asmenims jį tenka pakartoti kelis kartus, o ir tuomet dažnai išgirsta klaidingai.
„Anksčiau man būdavo pikta, bet dabar – pasiduodu. Tiesiog sakau, kad tinkamai ištarė, ir tiek. Žmonės įprastai neteisingai sukirčiuoja, kartais net vadina kitu vardu, ypač esu vadinama Austėja“, – pasakojo moksleivė. Pašnekovė paatviravo, kad labai retai kas sugeba ištarti jos vardą iš pirmo karto.