Mečys Laurinkus. Nesunku prognozuoti, kas bus Vyriausybei pradėjus dirbti

Politikos veteranė Irena Degutienė sako pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo matanti tokį chaosą formuojant koaliciją ir naujos Vyriausybės darbo pradžią.

Galiu pritarti, kad pirmą, ir pridurti, jog ne paskutinį. Jeigu įvyktų pirmalaikiai rinkimai (nesakyčiau, kad tai nerealu), Seime atsidurtų ne vien „Nemuno aušra“. Lietuvos visuomenė vis labiau susiskaldžiusi, o ir balsuojama „pagal įspūdį“, ką jau kalbėti apie kitus patikimo kriterijus, tarp kurių populizmas dažniausias. Taigi bet kuriam ateities prezidentui visada bus sunku.

Vienintelė išeitis – dvipartinė sistema arba ne parlamentinė, o prezidentinė valstybė. Nei viena, nei kita Lietuvoje nebeįmanoma.

Ar galimi išankstiniai rinkimai? Galimi. Stebint, kaip Vyriausybei dar nepradėjus dirbti kimbama į kandidatą vadovauti kultūros politikai, aiškinamasi, ar glūdi jame, ar ne „kultūros genas“, nesunku prognozuoti, kas bus ministrų kabinetui pradėjus dirbti.

Prezidentas net pasufleravo kandidatui į kultūros ministrus, apie ką šis turėtų pagalvoti prieš eidamas į lemiamą pokalbį, – kultūrinė tapatybė, rusų kalba Vilniuje. Šiam nuotoliniam susitikimui dar neįvykus jau iškart sukilo kultūrininkai su šūkiu „Nemuno aušra“ mūsų nenugalės“.

Kritikos strėlės bent kartą per savaitę lekia į Krašto apsaugos ministerijos vadovę. Vyriausybė arba ministrai bus priversti nuolat aiškintis arba teisintis, kol pagaliau teks keliauti į Seimą tikrintis, pasitikima ja ar ne. Žinoma, pirmalaikių rinkimų idėją gali sustabdyti vienas stebimas pasikartojimas – kas juos inicijuoja, tas ir pralaimi.