Pirmieji Kauno milijonieriai: nuo privačių lėktuvų iki kalėjimo kameros
Lietuvoje pirmųjų komercinių bankų, kredito firmų ir prekybos įmonių griūtis 1994–1995 metais atrodė kaip nacionalinė ūkio katastrofa. Kartu taip buvo nubrėžta riba tarp laukinio kapitalizmo epochos ir naujomis žaidimo taisyklėmis, kurias diktavo politiniai ir finansiniai klanai, pagrįstos tvarkos.
Pirmieji laisvosios rinkos vaisius ragavę Kauno milijonieriai pirmieji ir gavo per ausis.
Trumpai paskraidę nuosavais lėktuvais, pavažinėję prabangiais automobiliais jie graužė džiūvėsius, Lukiškių kalėjimo tamsoje išmokę ieškoti šviesos ir suradę receptą, kaip išlikti ir atsigauti griūties akivaizdoje.
Lietuviškojo kapitalizmo pradininkas ir kankinys Arvydas Stašaitis, prisipirkęs nekilnojamojo turto, nepuolė į paniką dėl sumažėjusių jo kainų, kai 2009 m. šalį apėmė nauja krizė.
Kalėjimą kaip Dievo malonę priėmęs Gintautas Verpetinskas ėmėsi verslo, pasimokęs atsargumo ir dar labiau pasitikintis aukštesnių jėgų globa.
Nelaisvė, skurdas, asmeninės tragedijos tapo praeitimi ir trumpai klestėjusios „Litpoliinter“ imperijos įkūrėjui Romui Bubneliui. 2009-ųjų krizės laikotarpiu jis kaip tik kilo aukštyn.