Lietuvą šlavusios audros specialisto nestebina: „Labai keista, kad iki šiol nebuvo padaryta jokių išvadų“

Pastaruoju metu niokojančios liūtys ir viską šluojantys vėjai siaubė ir Lietuvą. Smarkiausia šios vasaros audra atslinko jau baigiantis šiltajam sezonui – rugpjūčio 22-ąją. Ir nors vasara jau baigėsi, dalis žmonių vis dar likę be elektros energijos, draudikai skaičiuoja milijoninius nuostolius, o Valstybinių miškų urėdija pranešė, kad valstybinius miškus ši audra vos per parą nusiaubė dvigubai labiau, nei visos audros per 2025 m.

Nemaloniai nustebino ir rugsėjo 1-oji – neatlaikiusios kritulių vėl tvino gatvės, krito kruša, grūmojo žaibai ir perkūnija. Anot sinoptikų, tai buvo „trankiausia“ rugsėjo pirma diena istorijoje – užfiksuota 6,7 tūkst. žaibų išlydžių. Kaip pranešė ugniagesiai, vos per valandą dėl žaibų kilo trys gaisrai.

Visgi klimatologas Arūnas Bukantis – griežtas. Jis sako, kad ruoštis klimato iššūkiams, apie kuriuos po pastarųjų audrų kalbama itin garsiai, reikėjo pradėti jau seniai.

„Aš tai siūlyčiau pavadinti šitą būtinybę „reikėjo išmokti jau gyventi“, nes tokia realybė jau tęsiasi porą ar tris dešimtmečius.

Tiek audros, tiek stiprios liūtys, stiprūs vėjai – jie jau niokoja Lietuvą reguliariai kelis dešimtmečius. Labai keista, kad iki šiol nebuvo padaryta jokių išvadų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė A. Bukantis.

Anot jo, ruoštis turėjo ir dabar daug kritikos sulaukiantys „ESO“ – aukštus ir pavojų laidams keliančius medžius reikėjo pašalinti.