Kuršių mariose – grumtynės dėl gyvybės: paklydėlių pusantros paros nerado nei laivai, nei lėktuvai
Paprasta kelionė parsiplukdyti Kuršių mariose įstrigusio plausto dviem neringiškiams 2002-ųjų žiemą virto žūtbūtine kova su šalčiu, vėju ir lediniu vandeniu.
Nors jų ieškojo gelbėtojai, vyrai pusantros paros liko nepastebėti ir išsigelbėjo tik plaustą bangoms nunešus atgal prie Kuršių nerijos. Sugrįžę namo jie neslėpė – jėgų būtų užtekę jau nebeilgai.
„Manėme, kad dar dvi paras ištversime. Po to mums jau būtų tekę mirti nuo šalčio“, – sakė neringiškiai Vygantas Meškauskas ir Olegas Žakevičius, kuriems tada buvo 29 metai.
Pusantros paros Kuršių mariose ant plūduriuojančio plausto praleidę vyrai nesulaukė pagalbos iš gelbėjimo tarnybų. Galiausiai ankstų rytą bangų nunešti prie kranto paklydėliai grįžo į namus.
Žinią apie pradingusius žmones gavę specialiųjų gelbėjimo tarnybų atstovai bergždžiai ieškojo neringiškių Kuršių mariose ir nutraukė paieškas įsitikinę, jog plausto ten nėra.
Išsigelbėję vyrai tvirtino matę ir gelbėtojų laivą, ir pasieniečių prožektorius, bet į jų siunčiamus signalus – ant plausto uždegto laužo liepsnas bei dūmus – gelbėtojai neatkreipė dėmesio.