Advokatas sureagavo į Irane dingusių moterų istoriją: dėl ko galėjo užkliūti lietuvės?

„Ko gero, labai daug argumentų ten nereikia ieškoti tam, kad prisikabintum prie žmogaus“, – kalbėdamas apie jau beveik dvi savaites Irane sulaikytų dviejų Lietuvos piliečių istoriją svarsto Mykolo Romerio universiteto (MRU) teisės profesorius, advokatas Raimundas Jurka. Anot jo, kol kas sunku pasakyti, dėl ko iš tiesų dvi lietuvės – Daiva Zakažauskaitė ir Erika Šlimaitė – Irane pateko į nelaisvę, tačiau prielaidų galėtų būti įvairių – nuo šnipinėjimo iki įvairių neaiškumų su dokumentais. „Ne visada reikia sulaikymą traktuoti tik kaip kažkokį nusikalstamą elgesį taip, kaip toje valstybėje yra suprantama. Tai gali būti ir kažkokie migracijos taisyklių pažeidimai – tarkime, galbūt vizos galiojimo laikas buvo pasibaigęs, galbūt kažkokie dokumentai“, – portalui Lrytas kalbėjo teisės profesorius. R. Jurkos teigimu, jeigu Lietuva dėl dviejų šalyje įstrigusių tautiečių pradėtų kelti rimtesnes bangas, tai greičiausiai būtų „mažiausiai paveikus būdas kažką nuveikti“. „Turint omenyje Irano įstatymus ir jų sąsajas, ryšius su jų tam tikrais religiniais postulatais, aš nenustebčiau, jeigu net menkiausias, mūsų akimis žiūrint, administracinis nusižengimas pas juos galėtų reikšti didžiulį pažeidimą“, – kalbėjo advokatas. Kaip teigė R. Jurka, Irane sulaikytoms Lietuvos pilietėms pagal tarptautinės teisės principus turi būti užtikrinamos tam tikros konkrečios teisės – pavyzdžiui, į vertėją, teisė kontaktuoti su savo valstybės atstovais.